- sudubėlis
- sudùbėlis, -ė smob. (1) NdŽ, Vl kas sudubęs, susmukęs, sudribęs: Jinai pavadino senį sudùbėliu J. ^ O tu, seni sudubėli, kur padedi, kai sumali? LTR(Pnd). Tėvas surukėlis, močia sudubėlė, brolis razbainykas, sesuo pašliužėlė (klojimas, jauja, spragilas, šluota) Pn. Tėvas sudùbėlis, moja (močia) pasmilkėlė, sūnus pasiutėlis, duktė nustriužėlė Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.